Evaldas JUOZELIS JOSEPH O ROUSE O MOKSLO PRAKTIK FILOSOFIJA

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS KULT ROS TYRIM INSTITUTAS EUROPOS HUMANITARINIS UNIVERSITETAS Evaldas JUOZELIS JOSEPH O ROUSE O MOKSLO PRAKTIK FILOSOFIJA Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, filosofija (01 H) Kaunas, 2013

UDK 001.1 Ju-155 Mokslo daktaro disertacija rengta 2005 2009 ir 2012 2013 metais Vytauto Didžiojo universitete pagal doktorant ros teis filosofijos mokslo kryptyje, suteikt 2011 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro sakymu Nr. V-1019 Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvos kult ros tyrim institutui ir Europos humanitariniam universitetui. Daktaro disertacija ginama eksternu. Mokslinis konsultantas (2012 2013) prof. dr. Algis Mick nas (Ohajo universitetas (JAV), humanitariniai mokslai, filosofija). Mokslinis vadovas (2005 2009) prof. dr. Leonidas Donskis (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H). ISBN 978-9955-12-943-1

Turinys VADAS... 4 1. RAUZIŠKOJI MODERNIOSIOS MOKSLO FILOSOFIJOS DELEGITIMACIJA. 18 1.1. Kult rin s mokslinio žinojimo studijos kaip J. Rouse o mokslo praktik filosofijos platforma... 18 1.2. Modernyb s legitimacijos naratyvo praktoteorin rekonstrukcija... 33 1.3. Galios-žinojimo praktoteorinis perkonfig ravimas... 50 1.4. Nat ralioji J. Rouse o mokslo filosofijos politika... 75 2. J. ROUSE O MOKSLO PRAKTIK NAT RALIZAVIMO PROJEKTAS... 101 2.1. J. Rouse o mokslo praktik apibr žtys... 102 2.2. M. Heidegger io ontologijos rauziškai nat ralistin refleksija... 127 2.3. Mokslo praktik k niškumas ir tikrasis J. Rouse o intencionalumas... 154 3. J. ROUSE O MOKSLO PRAKTIK FILOSOFIJOS ALTERNATYVOS... 171 3.1. Fenomenologin hermeneutika... 172 3.2. D. Ginev o kognityvinis egzistencializmas ir A. Mick no mokslo fenomenologija... 192 3.3. Baigiamosios pastabos... 204 IŠVADOS... 209 LITERAT RA... 212 3

vadas Problemos pagrindimas. Vyraujanti mokslo filosofija sociokult rin mokslo problematik ir sociokult rini mokslo tyrim alternatyvas vertina skeptiškai. Ta iau akivaizdžiai m žtant riboženkli filosofin s tradicijos viduje sureikšminimui bei did jant kult rini ir socialini tyrim takai spekuliatyviniam m stymui susidar s lygos formuotis takingoms, mokslo filosofijos diskurs konstruktyviai pl tojan ioms ir kartu siekian ioms j naujaip apibr žti sociokult rin s analiz s programoms, savo ruožtu skeptiškai nusiteikusioms tradicin s mokslo filosofijos atžvilgiu. Mokslo filosofijos praktikoje draugija (Society for philosophy of science in practice) savo misij nusako taip: Mokslo filosofija prastai orientuojasi santyk tarp mokslo teorij ir pasaulio, taip rizikuodama nesuprasti mokslo praktikos. Socialiniuose mokslo ir technologij tyrimuose dominuoja nuostata kreipti d mes mokslo praktik ir jos ryš su teorijomis, kartais s moningai traktuojant pasaul tik kaip socialinio konstravimo produkt. Abu poži riai turi sav privalum, bet si lo tik ribot akirat, ignoruojant tam tikrus esminius mokslo aspektus. Mes palaikome analitine strukt ra grindžiam mokslo praktikos filosofij, kurioje atsižvelgiama teorijos, praktikos ir pasaulio vienalaikiškum. M s palaikoma mokslo filosofijos kryptis n ra visiškai nauja: nat ralistin mokslo filosofija kartu su filosofine mokslo istorija dažnai pabr ž b tinyb studijuoti mokslo praktikas /.../. Nepaisant to, domesys praktikoms visuomet iš dalies buvo anapus sigal jusios anglakalb s mokslo filosofijos. Siekiame pakeisti ši situacij gyvendindami tiksling ir organizuot išsami ir sisteming mokslo praktikos tyrim program, kuri nuošalyje nepalieka ir tiesos bei racionalumo klausim. 1 Draugijos mokslo praktikos tyrim programos bendrieji principai moderuoja žinojimo ir jo panaudojimo arba praktini tiksl, taip pat teorij, metod, konceptualini bei laboratorini ranki ir pasaulio, atskir taikom j, socialini, humanitarini, fundamentali j ir kt. mokslo disciplin ryš, akcentuodami, jog žinojimas kaip toks n ra atskirtinas nuo savo paskirties. Deklaruojama integruojan ioji programa našiausia laiko praktin s ir teorin s veiklos s jung, kurioje optimaliu atveju dalyvaut tiek filosofai bei mokslininkai, tiek visuomenini proces strategai. Svarbiausia, jog tokia pragmatin vizija turi b ti paremta praktika kaip bet kok žinojim tverian ia ir organizuojan ia versme 2. Pamatin šioje disertacijoje analizuojama problema išvestina iš santykio tarp tradicin s arba klasikin s mokslo filosofijos, socialinio konstruktyvizmo, mokslo hermeneutikos ir mokslo praktik filosofijos, ir preliminariai formuluotina kaip praktik 1 http://www.philosophy-science-practice.org/en/mission-statement/ 2 Ibid. 4

objektyvavimo ir nat ralizavimo galimyb s problema. Tradicine mokslo filosofija ia vadinu XX-XXI amžiaus mokslo filosofijos diskurs, kur galvoje turi ir mokslo filosofijos praktikoje draugijos veiklos pagrind autoriai. Orientuota teorijos ir pasaulio santyk tradicin mokslo filosofija, pavyzdžiui, yra atskirtina nuo mokslo istorijos, gamtos filosofijos ir mokslo psichologijos ar sociologijos, ir yra sveiko proto nuostatomis paremtas m ginimas suprasti mokslo reikšm, metod ir login strukt r login s ir metodologin s mokslo tiksl, metod, kriterij, s vok, d sni ir teorij analiz s priemon mis 3. Tokia mokslo filosofija, be abejo, vadovaujasi vienokia ar kitokia pažinimo samprata ir siekia aprašyti bei paaiškinti mokslo metod, strukt ros raid. Ta iau jos pa ios analitin strukt ra yra skaidri ir neproblemiška: pasaul sudaro objektai ir objektyv s procesai, kuriuos objektine kalba aprašo mokslai, kuriuos metakalba aprašo mokslo filosofija 4. Sykiu tradicin mokslo filosofija tampa antrojo laipsnio m stymu, arba išorine mokslo filosofija, kuri tiria ne tiesiogiai pasaul, bet normatyviai reprezentuoja pirmojo laipsnio disciplinas 5. Išorinei (tiek grindžiamai gamtos metafizika, tiek mokslinio tyrimo logika ) mokslo filosofijai menkai ter pi mokslo istorijos hermeneutin s peripetijos, mokslo praktik sklaida, socialiniai ir psichologiniai veiksniai, jie n ra relevantiški normatyvinei mokslo teorijai, kadangi iš principo yra atsitiktiniai ir subjektyv s. Vidin mokslo filosofija (kuriai pradži dav Ludwik o Fleck o ir Alexandre o Koyre filosofin mokslo istorija ) n ra tradicin tiek, kiek angažuojasi faktiniam moksliniam darbui ir mokslo praktikas desubjektyvuoja ; bet ji kartu išlieka klasikin je filosofin je paradigmoje, kiek yra antrojo laipsnio tyrimas, aprašin jantis proced ras, kuriomis remiasi visas empirinis mokslas ir jau funkcionuojan i metodologij, kurios pragmatin s km yra pakankamas pagrindas j laikyti realaus k rybinio proceso medžiaga 6. Vidin s mokslo filosofijos inspiruotas socialinis konstruktyvizmas ryžosi nusigr žti ir nuo likutinio analitinio mokslinio žinojimo pagrindimo, skurdinan io mokslo studij kult rin, socialin ir praktin kontekst 7. Empiriniai socialiniai ir kognityviniai mokslo studij tyrimai tapo tikslinga priemone inkorporuotis mokslišk veikl ir galimybe (bei motyvu) apskritai kvestionuoti mokslo epistemologijos poreik ir autonomij. Jei tradicin mokslo filosofija radosi iš pozityvistin s redukcionistin s id jos filosofij paversti suvienyto mokslo metodologini princip sistemintoja 8, socialinis konstruktyvizmas mokslinio žinojimo 3 Klemke E. D. Introduction: What is Philosophy of Science // Introductory Readings in the Philosophy of Science. Eds. E.D. Klemke, R. Hollinger, A.D. Kline. Buffalo, New York: Prometheus Books, 1988, pp. 1-7, p. 1-3. 4 Ibid., p. 6. 5 McMullin E. Alternative Approaches to the Philosophy of Science // Scientific Knowledge. Ed. J. Kourany. Belmont: Wadsworth, 1987, pp. 3-19. 6 Ibid., p. 9. 7 Plg. Ihde D. Technoscience and the Other Continental Philosophy // Continental Philosophy Review, No. 33, 2000, pp. 59 74. 8 Fuller S, Collier J. Philosophy, Rhetoric and the End of Knowledge. LEA: New Jersey, London, 2004, p. 317. 5

sociologijos 9 (MŽS) ir metodologinio reliatyvizmo pavidalu atsisak aprioristini prielaid, iš anksto numatan i konkre i metod taikym eksperimentin se ar konceptualin se proced rose, kadangi t proced r tikslus formuoja tyrimams specifiškos, pragmatiškai konfig ruojamos mokslo praktikos. Specifin mokslo praktik terp sociokonstruktyvizm pareigojo konstruoti tokius mokslinio žinojimo modelius, kurie atsižvelgt platesn moderniojo mokslo raidos socialini, kult rini ir politini proces kontekst ir adekva iau aprašyt sud tingoje sociokult rin je terp je funkcionuojan ias daugialypes supratimo formas. MŽS poži riu, racionalumas, objektyvumas ar tiesa vis pirma yra sociokult riniai dariniai, generuojami atitinkam socialini grupi ; tradicin mokslo filosofija klaidingai identifikavosi su virškult rin mis normomis (kuri es tiesiog n ra), tad epistemologija keistina žinojimo sociologija, racionalumo prigimties, tiesos problemas sprendžian ia empirin mis sociologin mis priemon mis 10. Socialinio realizmo filosofin s darbotvark s ir nat ralistin s orientacijos d ka MŽS gal jo pakankamai s kmingai atremti oponent kaltinimus mokslinio žinojimo diskreditavimu, savo tyrimuose vartoti realistin kalb jimo b d ir tvirtinti, jog mokslinis žinojimas pasaul aprašo ne mažesniu patikimumo laipsniu nei kitos kult rinio žinojimo formos 11. MŽS reliatyvizmo prielaida, kad sitikinim aprobavimo mechanizm lokaliose socialin se grup se s lygoja nat ralistiniai ir empiriškai atsitiktiniai priežastiniai veiksniai, apibr ž ir programos tiksl : ne aprašyti, kod l atitinkamus sitikinimus laikome racionaliais ar pagr stais, o kod l jie faktiškai yra priimami. Sukritikav s tradicin s mokslo filosofijos tikslingum ir pademonstrav s jos empirinio nat ralistinio pagrindo stok, mokslin žinojim sociokonstruktyvizmas tik josi pagr sti per socialinio realizmo ir nat ralaus realizmo 12, arba nat ralizmo ir socialin s epistemologijos 13 sintez. 9 Pasak Zenono Norkaus (Akademinis mokslas ir demokratija // Politologija, 2001/4 (24), pp. 1-50, p. 4), daugmaž vyraujan ia nebent gal tume pavadinti nuostat, kad MŽS skelbia naujosios mokslo sociologijos pradži, sen ja vardindama Merton o-price o mokykl, ir pabr žia, jog jai r pi ne tiek mokslininkai, kiek mokslinis žinojimas. MŽS atstovams Norkus priskiria mokslo sociologus, kuriuos sieja ne tiek ideologin s, programin s ar filosofin s nuostatos, kiek bendra pastar j dešimtme i intelektualin s veiklos laikotarpio charakteristika. Parankesne laiky iau S. Shapin o (Here and Everywhere: Sociology of Scientific Knowledge // Annual Review of Sociology, Vol. 21, 1995, p. 289) perskyr tarp tradicin s mokslo sociologijos, klausian ios, kaip ir kokiu mastu socialiniai faktoriai gali takoti m stymo produktus, ir MŽS, kurios tikslas parodyti, kad pažinimas yra iš esm s socialinis produktas, tad ir prastas socialini versus kognityvini, arba nat rali faktori skyrimas abejotinas. 10 Friedman M. On the Sociology of Scientific Knowledge and its Philosophical Agenda // Studies in History and Philosophy of Science, Vol. 29, No. 2, 1998, pp. 239-271. 11 Shapin S. Here and Everywhere: Sociology of Scientific Knowledge // Annual Review of Sociology, Vol. 21, 1995, pp. 289-321. 12 Crawford T. H. An Interview with Bruno Latour // Configurations, Vol. 1, No. 2, 1993, pp. 247-268, p. 260; plg. Collins H., Yearley S. Epistemological Chicken // Science as Practice and Culture. Ed. A. Pickering. Chicago: The University of Chicago Press, 1992, pp. 301-326. 13 Fuller S. Social Epistemology. Bloomington: Indiana University Press, 1988. 6

Pretenduodamos moksliškas empirines disciplinas, vairios sociokonstruktyvizmo atmainos susid r su tik filosofin mis priemon mis spr stinais klausimais 14. Jei mokslui neb dinga jokia išskirtin racionalumo forma, vienas metodas, bendras tikslas ar vieninga tyrim rezultat interpretacija, heterogenišk pob d gyja ir sociokonstruktyvistinis diskursas 15. Nat ralistiškai projektuojama epistemologija, pavyzdžiui, konstruktyvusis realizmas, susitelkia kompromiso tarp scientistinio universalizmo ir episteminio reliatyvizmo paieškas 16, kompromisin laikysena viliasi išsaugoti antirealistiškai dekonstruojam tiesos diskurso pagr stum, be kurio visi retorin s ir politin s mokslo kritikos argumentai es tampa apskritai ne manomais. Tai, jog (konstruktyvusis) realizmas moksl pagrindžian i sitikinim apytikr teisingum numato kaip pragmatistin metafizin prielaid toliau nesigilindamas pasaulio ir žinojimo s rang 17, hermeneutin mokslo filosofija vertina kaip nedovanotin ontologin m stymo seklum. Analogiškai vertinama ir sociokonstruktyvistin mokslo filosofija; nors pastaroji laikosi hermeneutiniam m stymui artim mokslo kaip lokalaus, istoriško ir kontingentiško žinojimo nuostat, atviras jos nat ralizmas, reliatyvizmas ir empirizmas hermeneutin mokslo filosofijos projekt pareigoja realizuotis atskirai nuo nat ralizmo generuojamo moderniojoje epistemologijoje sitvirtinusio objektyvizmo, reprezentacionizmo ir fundamentizmo 18. Projekto autoriai kelia bemaž retorin klausim, kokiu b du mokslas, 14 Pavyzdžiui: kaip bet koki virškult rini norm neigimas gr stinas empiriniais rodymais? Kod l negalime pripažinti racionalizmo propaguojam tiksl ir metod, faktiškai naudojam atitinkamoje lokalioje bendruomen je? Jei tradicini filosofini priemoni neigimas motyvuojamas tuo, jog remiantis virškult rin mis racionalaus argumento ir rodymo normomis mokslines teorijas apibr žia tikrov, patyrimas ir m stymas, kurie iš mokslinio žinojimo turinio išstumia sociologinius ir istoriškai kontingentiškus aiškinimus, ar moksliniam žinojimui priskiriama kontingencija n ra prieš mokslin realizm ir racionalizm kaip ne-nat ralistin m stym nukreipta filosofin prielaida? Friedman M. On the Sociology of Scientific Knowledge and its Philosophical Agenda // Studies in History and Philosophy of Science, Vol. 29, No. 2, 1998, p. 244. 15 Socialinis konstruktyvizmas apima plat dalyk spektr. Jis gali apimti epistemologij, teorij, socialini objekt ar daikt konstravim. Tai gali b ti ontologin programa, sutelkianti d mes atitinkamus socialinius objektus, laboratorinius artefaktus arba gamtos pasaul. Tai taip pat gali b ti epistemologin programa, d mes sutelkianti specifin socialin objekt, t.y. mokslo žinias. Anapus MŽS tyrimas link s užsiimti ontologine programa, socialini objekt, toki kaip lytis, galia ir emocijos, konstravimu. Bet MŽS neretai apsiriboja žinojimu, nors ir išsaugo poži ri vairov. Sismondo S. Some Social Constructions // Social Studies of Science, Vol. 23, No. 3, 1993, pp. 515-553, p. 547. 16 Konstruktyviajam realizmui, viena vertus, tariamai universali princip nepakanka apibr žti mokslinio tyrimo racionalumui (fragmentin mokslo evoliucija nepateikia unikalaus mokslinio žinojimo rinkinio); kas yra ar buvo moksliška, kas sudaro mokslo disciplin turin, n ra b tin ir pakankam s lyg išraiška, bet tradicijos, konvencijos, istorinio atsitiktinumo, politini reikalavim kombinacija. Kita vertus, realizmas, net žvelgiant vairiais konstruktyvizmo rakursais, iš dalies gali b ti pagr stas (o pažinimo objekt nepriklausomyb apribotina pasitelkiant atitinkamus tik tinus tikrov s konstravimo pavidalus), tad konstruktyvusis realizmas atskirtinas nuo sociokonstruktyvizmui b dingo antirealistinio neokantizmo, suponuojan io b ties tvarkos ir pažinimo tvarkos kitoniškum ; postuluodamas nematerial priežastin ryš tarp reprezentacijos ir reprezentanto pastarasis negal s atskleisti j materiali s saj, kurios dažnai gali b ti aptiktos. Sismondo S. Science without Myth: on Constructions, Reality and Social Knowledge. State University of New York Press, Albany, 1996, p. 158. 17 Plg. ibid., p. 11, p. 17. 18 Ginev D. The Context of Constitution. Beyond the Edge of Epistemological Justification // Boston Studies in the Philosophy of Science, Vol. 247, 2006, p. 217. 7

interpretuojamas kaip racionali ir progresyvi iniciatyva, siekianti empirinio adekvatumo, ta iau ne sipareigojanti ontologiškai, tikisi pažinti tikr j, nat ral pasaul. Fenomenologin s hermeneutikos projekto uždavinys yra žengus ontologin klausimo sprendimo plotm pasi lyti kitonišk interpretacij, kaip patikrintos ir išvystytos mokslo teorijos, nors istoriškai atsitiktin s, suponuoja gamtos objektyv pažinim ar apytikres tiesas : mokslas yra nat ralus žinojimas tiek, kiek yra tiesiogiai patiriam pasaulio aspekt artikuliacija, ta iau tik tokia prasme ir apimtimi, kokia betarpiškas pasaulio suvokimas pats gali b ti pripažintas kaip ontologiškai reikšmingas 19. Hermeneutinio realizmo ontologizm, siekiant inkorporuoti mokslo filosofij tuos istoriškumo, kult ros ir tradicijos aspektus, kuri stokoja tradicin teorijos ir mokslinio paaiškinimo analiz 20, sud jus su sociokonstruktyvistiniu episteminiu nat ralizmu, gauname informatyv kontekst, kuriame ir analizuotina pamatin Joseph o Rouse o filosofijoje mokslo praktik nat ralizavimo ir objektyvavimo galimyb s problema. Mano nuomone, Rouse o mokslo praktik filosofija seka nuosaikia mokslo filosofijos praktikoje draugijos intencija ne perrašyti tradicin mokslo filosofij ar socialinius mokslo ir technologij tyrimus, bet išpl toti santykinai nepriklausom mokslo praktoteorijos program. Užmojis konceptualizuoti teorijos, praktikos ir pasaulio vienalaikiškum Rouse skatina, viena vertus, stabilizuoti ir tik tuomet praktoteorij perkelti filosofinius nat ralistinius sociokonstruktyvizmo pamatus, kita vertus, mokslo praktik supratim paramstyti Martin o Heidegger io praktine ontologija 21. Rouse as mokslo praktik filosofiniam tyrimui pasitelkia lokali naratyvini s lyg koordinuojamas tarpdisciplinines kult rines mokslinio žinojimo studijas. Panašiai kaip hermeneutin s mokslo filosofijos atstovai Heidegger io mokslo samprat jis vertina kaip nepakankam 22. Bet kuomet hermeneutai pretenduoja aktualizuoti ir išpl sti Heidegger io 19 Compton J. J. Some Contributions of Existential Phenomenology to the Philosophy of Natural Science // Phenomenology: Critical Concepts in Philosophy. Vol. III. Ed. D. Moran, L. E. Embree. London, New York: Routledge, 2004, p. 63, p. 65. 20 Heelan P. The Scope of Hermeneutics in Natural Science // Studies in History and Philosophy of Science, No. 2, Vol. 29, 1998, p. 273. Fragment vertimai, jei nenurodoma kitaip, atlikti mano. 21 Pastar j eksploatuodamas Rouse as tarsi antrina Trish Glazebrook (Heidegger and Scientific Realism // Continental Philosophy Review, No. 34, 2001, p. 386), kurios teigimu, Heidegger is netur s tikslo sukonstruoti saug tilt tarp praktin s veiklos ir teorin s analiz s, o sugr žinti jas buvim -pasaulyje, kur pasaulis n ra tik vienas ar kitas strukt ros kontekstas, ar kosmosas, ar esini suma, bet veikiau ontologiškai prasming susid rim su daiktais laukas, atveriantis galimybes konkuruojan ias teorijas vertinti ne tiek episteminiu, kiek politiniu ir kult riniu poži riu. 22 Pavyzdžiui, Patrick as Heelan as (The Scope of Hermeneutics in Natural Science // Studies in History and Philosophy of Science, No. 2, Vol. 29, 1998, p. 277) Heidegger iui priekaištauja, kad gamtamoksl prilygindamas surogatin ms gamtos teorini modeli konstrukcijoms jis pamiršta atlikti istorini prietar kritik, kuriai pats skyr daug d mesio; interpretatyvus mokslo pob dis istoriškai reiškiasi dvejopai: 1. gyvenamojo pasaulio prasmi laukas nuolat atnaujinamas, perkeliamas arba transformuojamas mokslinio teorizavimo priemon mis; 2. prasm s realizavimo b dai gyvenamajame pasaulyje kinta kartu su gyvenam j pasaul transformuojan iomis naujomis technologin mis praktikomis, k nijan iomis naujas arba perži r tas mokslo teorijas. Tik tuomet (Heelan P. Natural Science as a Hermeneutic of Instrumentation // Philosophy of Science. No. 2, Vol. 50, 1983, p. 198) hermeneutinis realizmas galina kritiškai perklausti mokslinio tyrimo tradicijas, formuluoti atitinkamas sprendim 8

ontologij kaip vienatin bet kokios ateities mokslo filosofijos, siekian ios tapti nat ralaus žinojimo diskursu, perspektyv, Rouse as mokslo praktik dinaminius, naratyvinius, istorinius ir gyvenamojo pasaulio aspektus identifikuoja specifiškai nat ralistin je normatyvines, ontologines ir epistemologines diskurso plotmes medijuojan ioje terp je. Pabr ždamas, kad kult rini mokslinio žinojimo studij ašimi yra žinojimo ir galios dinamin s strukt ros analiz, perklausianti, kokia yra mokslo filosofijos politika ir kiek mokslo filosofija yra politizuota, Rouse as žengia radikal žingsn, kurio reikšm mokslo filosofijos diskursui gali b ti vertinama kontrastuojant sociokonstruktyvistin ir hermeneutin mokslo filosofijos koncepcijas, ir kur Theodore as Kisiel is traktuoja itin rimtai: jis tvirtina, kad Rouse as, sp damas, jog universalioji hermeneutika nuolat haidegeriškai/gadameriškai akcentuodama technologin s socializacijos unikalum ir pavoj pati tokiu b du kultivuoja technologin s socializacijos pro ius, met s išš k hermeneutin s fenomenologijos mokslo tyrimams 23. Analogišk išš k Rouse o filosofin programa meta ir sociokonstruktyvizmui, es nekritiškai operuojan iam mokslo praktik, mokslini tyrim konceptais. Rouse as siekia nei daugiau, nei mažiau: parodyti, kad tik s kmingai nat ralizavus filosofin mokslo darbotvark galima patenkinamai konceptualizuoti mokslo praktikas, suprasti nat ral pasaul ir mokslin žmogaus veikl. Atsižvelgiant tai, kad Rouse o mokslo praktik filosofija apeliuodama Heidegger taip pat rizikuoja nemenka suma, o virtin princip skolinasi iš sociokonstruktyvizmo, susiduriame su situacija, kurioje akistaton stoja trys alternatyvios diskurso formos, besirungian ios d l galimyb s kuo nat raliau išklausin ti moksl. Rouse o filosofija ia reiškiasi kaip tarpin, ta iau savarankiška interpretacija. Disertacijos tyrimo objektas yra Rouse o mokslo praktik filosofija. Tyrim sudaro trys pagrindiniai sandai: a) mokslo praktik filosofin s koncepcijos artikuliavimas; b) filosofin mokslo praktik sociokult rin s ir parapolitin s reikšm s reinterpretacija; c) radikaliojo nat ralizmo mokslo praktik filosofijoje sampratos analiz. Disertacijos tikslas yra atskleisti, kokiu b du Rouse o mokslo praktik filosofija, tiesiogiai polemizuodama su vairiomis (post)analitin s mokslo filosofijos diskurso formomis ir netiesiogiai su hermeneutiniu-fenomenologiniu mokslo filosofijos projektu, pretenduoja pavyzdin neonat ralistin mokslo filosofijos program, konstruktyviai apjungian i strategijas, apsprendžian ias racionalaus pasirinkimo tarp daugiau ar mažiau nesuderinam tyrimo tradicij kriterijus, vidin s ir išorin s mokslo istorijos santyk, referencijos klausimus (ar objektai, kuriuos mokslin s teorijos savo kintan iame istoriniame vystymesi nurodo, yra tie patys ir nekintantys teorij kaitos procese) ir pan. 23 Kisiel T. A Hermeneutics of the Natural Sciences? The Debate Updated // Man and World, 30, 2001, p. 339. 9

sociokonstruktyvistinius, pragmatistinius ir hermeneutinius kontinentin s bei angloamerikietiškosios mokslo filosofijos principus, ir kokios yra šios sintez s s lygos bei ribos. Tyrimo uždaviniai: Atskleisti Rouse o kult rini mokslinio žinojimo studij kaip filosofinio angažavimosi mokslo praktikoms ir j politin s reikšm s atskleisties model, kuris kvestionuoja bet kokius m ginimus politiškai ir epistemiškai vertinti moksl kaip homogenin visum ; Atskleisti Rouse o (anti)realizmui, racionalizmui, empirizmui, sociokonstruktyvizmui priskiriam mokslo legitimacijos projekt, grindžiam mokslinio žinojimo autonomija, kritikos prielaidas ir ištirti, kaip reprezentacionistinis mokslinis žinojimas dekonstruojamas kaip apytikriai teisingas, empiriškai pakankamas, racionaliai sukonstruotas ar socialiai sankcionuotas suvokimas; Ištirti Rouse o mokslo praktik filosofijos antiesencialistin (antiessentialist) defliacionistin (deflationary) koncepcij, pasak kurios esama aib s žini, bet n ra žinojim grindžian ios mokslo esm s, ar visuotinio mokslo tikslo, kur toks žinojimas gal t pasiekti; Atskleisti parapolitin Rouse o praktoteorijos klod, identifikuojam persvarstant galios ir žinojimo koncept santyk ir implikuojant nuostat, kad politiškai angažuota, prieštaringa žmoni savimon yra intraaktyviai steigiama specifin je situatyvios veiklos kompozicij terp je ir formuojasi priklausomai nuo priežastingai ir normatyviai saistan ios aplinkos; Ištirti Rouse o kvazihaidegerin filosofinio nat ralizmo samprat, kurios svarbiausias uždavinys yra artikuliuoti supratimo bei praktik kaip normatyvin s veiklos ir esini bei aplinkos priežastini gali neatsiejamum ; Išanalizuoti normatyvistin mokslo praktik interpretacij, pagal kuri praktikos tapatintinos ne su agent autonomine veikla, bet su laikiškomis k niškomis pasaulio konfig racijomis ir s lygomis, kuriomis ši veikla tampa reikšminga ir normatyviai atskaitinga. Tyrimo aktualumas ir naujumas. Heterogeniškame mokslo filosofijos diskurse (reakcija Thomas o Kuhn o ir Paul o Feyerabend o iracionalizm, radikal istoricizm, subjektyvizm ir reliatyvizm išprovokavo daugybines už ir prieš stovyklas, generuojan ias vairias mokslinio realizmo ir antirealizmo atmainas) vis didesn akademin svor m gauti programos, kurios neapsiriboja griežtais metodologiniais disciplin reikalavimais, savo autonomijos prieži ra ar m stymo grynumu, ieško nauj raiškos form nebijodamos pasinaudoti ir tradicijos teikiamomis priemon mis. Rouse o mokslo praktik filosofija, mano supratimu, laikytina dr siu ir radikaliai moderniu, atitinkan iu laiko dvasi bei madingas filosofines 10

tendencijas, ta iau kartu kompetentingu ir išskirtiniu tokios programos pavyzdžiu. Subtiliai derindamas, interpretuodamas, koreguodamas ir sintetindamas vairi mokslo sri i, filosofini ir socialini diskurs teorijas ir praktikas, pokunišk j mokslo filosofij jis papild dar vienu reikšmingu išš kiams atviru projektu, parodydamas, kad spekuliatyvioji kult ra kaip ir vaizduot taipogi gali b ti ugdoma, o filosofin tapatyb išlaikoma net ir painiuose tarpdicipliniškumo labirintuose. Šiame darbe bandau parodyti, kad Rouse o mokslo filosofija yra aktuali kaip Kuhn o bei Feyerabend o filosofijos p din ; vis d lto nei Kuhn ui, nei Feyerabend ui, mano nuomone, ner p jo tai, kas r pi Rouse ui: nuo mokslinio žinojimo link mokslo praktik perorientuojamas mokslo filosofijos diskursas ne tik atveria galimybes kritiškai vertinti moksl kaip sau pakankam tikrov s steig j ar reprezentant, ši prasmin diskurso slinktis moksl galina matyti kaip aktyv k nišk lauk, kuriame (mokslo) praktikai vairiais lygmenimis (fiziniu, biologiniu, socialiniu, kult riniu, politiniu, ekonominiu etc.) ir skirtingu intensyvumu susisaisto su pasauliu. Toks mokslo gyvavaizdis neišvengiamai apmigloja aukšt teorin savivok pasiekusias mokslo sritis, kita vertus, mokslas (kaip veikla ir supratimas, nepasižymintis jokia esme ar esencija ) Rouse o praktoteorijoje demonstruoja savo kaip praktinio geb jimo, praktin s atskaitomyb s, praktinio sipareigojimo privalumus, kuriais mes kaip k niškos b tyb s galime dalintis ir viena kitai perduoti. ia mokslo s vokos ir teorijos, tikslai ir funkcijos suprantamos vis pirma praktiniame, medžiaginiame kontekste, kuris savo ruožtu transformuoja ne tik m s supratim apie moksl, kaip j suprantame, bet galb t ir pat mokslin supratim. Tyrimo originalumas. Mano d mesio Rouse as sulauk d l aukš iau vardint ypatybi. Kiek žinau, išsamesni Rouse o mokslo filosofijos tyrin jim n ra, mano galva, nepagr stai, ir tai yra antrasis Rouse o pasirinkimo motyvas. Disertacijoje m ginu išanalizuoti, kritiškai vertinti ir pagal galimybes interpretuoti iš esm s vien pagrindin tem Rouse o radikal j nat ralizm. Tai, kad nat ralizmo problematik, dažnai netiesiogiai, Rouse as tiria labai pla iame filosofini klausim kontekste, be abejo, apsprendžia analogiškus disertacijoje daromus žingsnius. Tur damas galvoje antr j Rouse o pasirinkimo motyv ir rizikuodamas trivializuoti Rouse o pozicij m ginu siaurinti problem spektr ir perteikti tik disertacijos tikslams b tin Rouse o tyrim dal. Originali j disertacijos tyrim dal sudaro pastangos po Rouse o radikaliojo nat ralizmo samprata apjungti daugum svarbiausi per tris dešimtme ius išsibars iusi tematiškai skirting disertacijos herojaus tekst organišk visum ir nuosavus vertinimus, pastabas, komentarus, palyginimus, papildymus bei interpretacijas taikyti laikantis šios visumos konteksto. 11

Svarbiausi disertacijos šaltini ir tyrin jim apžvalga. Atsižvelgiant disertacijos uždavinius darbe yra panaudoti reikšmingesni poleminiai straipsniai, Rouse o knyg apžvalgos ir recenzijos. Išskirtini Steve o Fuller io, Rebeca os Kukla os, Francis o Remedios o, Edward o Slowik o, Vassiliki o Smocovitis o, Steve o Turner io, Thomas o Uebel io, Jeff o Kochan o tekstai, kuriuose polemizuojama su Rouse o mokslo filosofijos samprata, ir dauguma gin ijam klausim pl tojami paties Rouse o tekstuose ir atitinkamai pateikiami disertacijoje. Gerokai didesn reikšm Rouse o praktoteorijai turi tekstai, kurie yra tap neatskiriama filosofin s tradicijos dalimi ir iš esm s l m mokslo praktik filosofijos turin, pob d, uždavinius ir problemin erdv ; iš j pamin tini Thomas o Kuhn o The Structure of Scientific Revolutions, Paul o Feyerabend o Against Method, Arthur o Fine o The Shaky Game: Einstein, Realism and the Quantum Theory, Ian o Hacking o Representing and Intervening, Steve o Turner io The Social Theory of Practices, Thomas o Wartenberg o The Forms of Power: From Domination to Transformation, John o Haugeland o Having Thought: Essays in the Metaphysics of Mind, Robert o Brandom o Making It Explicit: Reasoning, Representing, and Discursive Commitment, taip pat Michel io Foucault Surveiller et punir: Naissance de la prison bei Histoire de la sexualité, Martin o Heidegger io Sein und Zeit, Die Frage nach der Technik, Holzwege, Maurice o Merleau-Ponty Phénoménologie de la perception, Ludwig o Wittgenstein o Philosophische Untersuchungen 24 ; jie sudaro Rouse o mokslo praktik filosofijos branduol, apie kur konstruojamas nuo jo neatsiejamas interpretacij tinklas. Be abejo, aktualiausi šiam tyrimui yra Rouse o tekstai (prie straipsni prid jus recenzijas, pranešimus konferencijose bei juodraštinius tekst variantus, j yra apie septynios dešimtys), kuri dauguma panaudoti disertacijoje, skaitant veikalus How Scientific Practices Matter: Reclaiming Philosophical Naturalism, Engaging Science: How to Understand its Practices Philosophically ir Knowledge and Power: Toward a Political Philosophy of Science. Kadangi akademin je terp je susiklos iusios tokios aplinkyb s, kokiomis neverta kalb ti apie polilogin Rouse o mokslo praktik filosofijos sklaid, jo filosofijos lokalizavimas mokslo filosofijos diskurse ir juolab takos vertinimas ko gero b t per ankstyvas. Tod l tyrimui nekeliamas uždavinys atlikti lyginam j Rouse o mokslo praktik filosofijos ir sociokonstruktyvistin s mokslo filosofijos ar fenomenologin s hermeneutikos analiz, kuri tapt 24 Foucault M. Seksualumo istorija. Vert N. Kašelionien ir R. Padalevi i t. Vilnius: Vaga, 1999; Foucault M. Disciplinuoti ir bausti: kal jimo gimimas. Vert M. Daškus. Vilnius: Baltos lankos, 1998; Heidegger M. The Basic Problems of Phenomenology. (Trans. A. Hofstadter). Bloomington: Indiana University Press, 1982; Husserl E. The Crisis of European Sciences and Transcendental Phenomenology. (Transl. D. Carr). Evanston, Illinois: Northwestern University Press, 1970; Husserl E. Philosophy as Rigorous Science // Husserl: Shorter Works. Eds. P. McCormick and F. Elliston. Notre Dame: University of Notre Dame Press, 1981; Merleau-Ponty M. Phenomenology of Perception. (Transl. by Colin Smith). Routledge: London, New York, 2005 (1962); Vitgenšteinas L. Filosofiniai tyrin jimai // Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1995. Vert R. Pavilionis; Kuhn T. S. Mokslo revoliucij strukt ra. Vilnius: Pradai, 2003. Vert R. Rybelien. 12

perspektyvesn, jei gal tume užfiksuoti abipus ši program ryš (toks sumanymas reikalaut ir kitos tyrimo apimties), ta iau yra taip, jog Rouse as gan intensyviai tiesiogiai polemizuoja su sociokonstruktyvizmo teoretikais ir praktikais, bet nesulaukia atsakomosios reakcijos, ir netiesiogiai polemizuoja su fenomenologin s hermeneutikos mokslo interpretacija, bet atitinkamai niekur neprasitaria apie jos atstov atsakom j (daugeliu atveju šykš i, ta iau Ginev o atveju solidži ir išsami ) reakcij. Šioje ne itin palankioje situacijoje, užuot retrospektyviai vertin s Rouse o programai relevantiškus filosofinius mokslo tyrimus, siekiu atsižvelgti jo praktoteorijos kontekst pasitelkdamas tiek Rouse ui aktualius, tiek tyrimo tikslams parankius šiuolaikinius autorius: Donna Haraway, Bruno Latour, Richard Rorty, Hubert Dreyfus, Mark Okrent, Alexander Wendt ir kt., o kaip tyrimo atskaitos taško laikausi nuostatos, kad tiek sociokonstruktyvizmas, tiek fenomenologin hermeneutika, tiek Rouse o praktoteorija mokslo studijas apibr žia kaip filosofinio-mokslinio metodo taikym sau pa iam, arba, kaip sako Steve as Fuller is, moksl sekuliarizuoja 25. Tai yra, visoms šioms programoms mokslas yra universaliai ir lanks iai taikomas praktik rinkinys, ir tik šis taikymas yra nat rali bet kokio mokslinio supratimo ar teorini pretenzij situatyvi riba, kadangi ia nuolatos reflektuojama pati mokslin veikla. Sociokonstruktyvistinis, hermeneutinisfenomenologinis ir Rouse o neonat ralistinis mokslo filosofijos diskursai pabr žtinai vardija save kaip mokslo savast, nukreipt mokslo supratim, kuris (atitinkamai b damas sociokonstruktyvistiniu, hermeneutiniu-fenomenologiniu arba rauziškai nat ralistiniu praktoteoriniu) save praktiškai generuoja, išskleidžia ir patvirtina. Toks autoreferentinis judesys gali b ti vertinamas ir kaip parapolitinis manevras. Pamin tini lietuvi autoriai, vienaip ar kitaip takoj š tyrim : Edmundas Adomonis, Zenonas Norkus, Milda Paulikait, Žibartas Jack nas (j d ka disertacijoje radosi vienas kitas terminas), Dalius Jonkus, Marius P. Šaulauskas, Donatas Ve erskis, Saulen Pu iliauskait, Algimantas Valantiejus, Jolanta Saldukaityt, taip pat darbe nepamin ti Naglis Kardelis, Aldis Gedutis, Evaldas Nekrašas. J tekstuose nagrin jamos iš dalies su disertacija susijusios racionalumo, patyrimo, kalbos, ontologijos, mokslo vaidmens visuomen je filosofin s problemos pad jo geriau orientuotis daugiaplotmiame mokslo filosofijos diskurse. Atskirai vardintinas Algis Mick nas: radikali jo modernyb s kritika, alternatyvi patirties suvokimo form paieškos ir pastabos disertacijos parašt se takojo jos turin bei išvadas. 25 Fuller S. The Science Wars: Who Exactly is the Enemy? 1998, http://sciencewars.tripod.com/japoo1.html 13

Tez s: Rouse o mokslo praktik filosofija, remdamasi praktik konceptualinio pirmumo prielaida ir neapsunkinta žinojimo kaip pagrindimo reikalaujan ios teorin s tikrov s reprezentacijos s vokos, dekonstruoja modernistin mokslo legitimacijos naratyv kaip nerelevantišk šiuolaikinio mokslo turiniui ir nepaaiškinant jo poveikio bei reikšm s sociokult riniams procesams. Mokslo filosofijos diskurso generuojamas esencializmas ir reprezentacionizmas keistinas antiesencialistine defliacionistine mokslo praktik samprata, realistin ms ir antirealistin ms mokslo filosofij strategijoms priešpastatan ia amodern nat ralistin naratyv. Amodernus nat ralistinis Rouse o naratyvas n ra grynakraujis tradicinio nat ralizmo palikuonis. Inkorporuodamas neopragmatizmo, hermeneutikos, fenomenologijos, socialinio konstruktyvizmo ir kit filosofini mokykl nuostatas, Rouse o nat ralizmas išsiple ia ekonominius, politinius, socialinius, mokslinius ir kult rinius kontekstus, reikalaudamas vertybin ir politin neutralum išpaž stan ios mokslo filosofijos persitvarkymo savo autonomijos s skaita. praktikas orientuota relevantiška mokslo filosofija turi b ti atitinkama politizavimo forma, atvira bet kokioms nuomon ms ir intervencijoms, bet lygiai taip pat aktyvi bet koki kit (neapsiribojant mokslin mis) veik vertintoja ir kritik. Laikydamasi antiesencialistin s nuostatos, Rouse o mokslo praktik filosofija yra galimai atspari ideologiniams filosofiniams režimams ir prievartinei konceptualinei racionalizacijai: atsisakydama postuluoti esmes, pripažinti apriorinius principus, siekti bendro tikslo, ji sipareigoja tik nat ralioms s lygoms. Kadangi nat ralistinis supratimas ir nat rali prieiga prie pasaulio ia galimi tik per praktin angažavim si, Rouse o praktoteorija perskyras tarp gamtos ir kult ros, gamtos ir sociumo, subjekto ir objekto, atitinkamai ir tarp mokslo disciplin perži ri iš nat ralios filosofin s laikysenos perspektyvos ir konstatuoja, kad jos yra išvestin s ir s lygin s. Šiuo atžvilgiu taip pat kvestionuotinos visos dualistin s sampratos, postuluojan ios k no ir s mon s, praktikos ir teorijos, priežastingumo ir normatyvumo kategorin skirt. Praktik pasauliškum konceptualizuodamas Heidegger io praktin s ontologijos pagrindu Rouse as konstatuoja, kad praktikos visuomet skleidžiasi erdv laikyje ir niekuomet nat raliai n ra nuo jo atskirtinos. Kadangi erdv laikyje funkcionuojame kaip k niškos b tyb s, laukas, kuriame praktikuojame, atitinkamai yra m s veiklos horizontas. Praktin s lauko konfig racijos apsprendžia, kokios yra m s veiklos galimyb s, ir lokalizuoja m s veiklos rezultatus, ta iau niekuomet j neapibr žia iš anksto. Susisaistymas su pasauliu per praktin terp lyg ir suponuoja, kad visi santykiai pasaulyje yra atitinkamos veikos kompozicijos, pasižymin ios tik didesniu ar mažesniu 14

nat ralumo laipsniu, o visos praktikos yra homogeniškos. Tuomet lieka neaišku, kokios yra tokio pasaulio supratimo galimyb s s lygos, t.y. kokiu b du jis yra tematizuojamas, arba kaip santykis su pasauliu yra apm stomas ir prasminamas. Š tr kum Rouse as bando sušvelninti pademonstruodamas, kad k niškas buvimas-pasaulyje, jo pasauliškumas yra pirma bet kokio prasm s steigimo, ir jo tapatumui palaikyti neb tinas joks intensyvus palaikymas. Kartu jis yra priverstas rizikingai laviruoti ant nat ralistin s filosofin s darbotvark s ribos. Rouse o mokslo praktik radikaliojo nat ralizmo kontekste k no pasauliškumas nusakomas ir kaip intencionalus normatyvumas, suponuojantis intraaktyvi atskaitomyb pasauliui. Bet detalesnis tyrimas sukelia abejoni, ar Rouse ui intencionalumo s voka apskritai yra informatyvi. Tam tikrais aspektais Rouse o praktoteorija gretintina su Algio Mick no mokslo fenomenologija, ta iau pastaroji skatina kelti fundamental Rouse o praktoteorijos filosofinio pagrindo klausim, tai yra santyk su haidegeriška hermeneutika ir nat ralistin s prieigos galimybi aprašyti k nišk orientavim si pasaulyje intersubjektyv, subjektyv ir istorin kontekst. Disertacijos strukt ra. Darbo strukt r sudaro vadas, trys dalys, išvados ir literat ros s rašas. Pirmoje darbo dalyje pateikiamos programin s mokslo praktik filosofijos nuostatos, kurios pagrindžiamos ir išpl tojamos paskesn se dvejose tyrimo dalyse. Paskutin je dalyje pateikiama hermeneutini /fenomenologini mokslo filosofijos versij ir Rouse o mokslo praktik filosofijos lyginamoji analiz. Pirmoje dalyje glaustai pristatomas Rouse o mokslinio žinojimo kult rini studij konceptas, legitimacijos projekto mokslo filosofijoje ir sociologijoje kritikos prielaidos, mokslo praktik, bendruomeni ir naratyvin s mokslo rekonstrukcijos samprata, formuluojamos pagrindin s mokslo filosofijos diskurso problemos, kurias reinterpretuodama dinamin ekspresyvistin Rouse o mokslo praktik koncepcija si lo alternatyv poži r mokslams b ding heterogenišk kontekst. Taip pat pl tojama modernyb s naratyvin s strategijos problematika, apimanti plat realistini, antirealistini ir sociokonstruktyvistini mokslo filosofijos projekt lauk, ir pateikiama Rouse o reprezentacionistini mokslo interpretacij kritika. Tokiame kontekste atsiskleidžia Rouse o praktoteorijos ambicijos pademonstruoti, kad mokslo reikšm išplaukia iš praktik kaip normatyviai konfig ruojamos s veikos su materialia aplinka. Šiuo tikslu detalizuojama normatyvin praktik koncepcija ir parodomas amodernaus kult rini mokslo studij naratyvo parapolitinis pob dis bei dinamin sklaida, dekonstruojantys epistemologinio reliatyvizmo ir racionalizmo, taip pat mokslinio realizmo ir antirealizmo dilem. Greta pateikiama Rouse o Wartenberg u ir Foucault paremta galios sampratos analiz, kuri reinterpretuojama mokslo praktik filosofijos kontekste, ir Fine o 15

propaguojama nat rali ontologin nuostata; pastar j k nijantys pasitik jimo laikysenos moksl atžvilgiu ir antiesencialistiniai principai sudaro Rouse o nuostatos lokalizuoti, politizuoti ir nat ralizuoti mokslo praktik supratim pamat. Antroje dalyje eksplikuojama mokslo praktik samprata ir išsamiai pristatomas Rouse o mokslo praktik nat ralizavimo projektas. Perkonfig ruodamas Heidegger io praktin ontologij Rouse as siekia sukonstruoti toki mokslo praktik konstituojam pasaul vok, kurioje s vokos fenomenas, normatyvumas, priežastingumas gyja jam parank ontologin svor ir gali b ti vartojamos neonat ralistiniame mokslo praktik filosofijos kontekste. Heidegger is interpretuojamas kaip novatoriškos fundamentali praktini -normatyvini m s s saj su pasauliu sampratos kv p jas. Iš ia Rouse as mokslo objektus apibr žia tik per fenomenus, ir priežastinis-normatyvinis praktik intraaktyvumas jam yra b tinas t fenomen aspektas, lygintinas su Weltlichkeit, pasauliškumo b senomis, arba konfig racijomis, žymin iomis normatyvin suvokiamumo atvertum. Normatyvumas savo ruožtu interpretuojamas kaip pasaulio laikiškos vairov s atvertis, kuri gali b ti lokalizuojama kasdieniame istoriniame laike, ta iau išsiskleidžia tik kaip platesnio (priežastinio) fenomeno komponentas. Tokia m s pa i ir artikuliuojamos pasaulio atverties koncepcija Rouse o supratimu yra visiškai nat ralistin, kadangi pripaž sta m s priežastin intraaktyvum su aplinka kaip neišvengiam viso m s supratimo ir m stymo horizont. Kadangi normos aptinkamos diskursyviai s veikaujan iuose k nuose, mokslo atskaitomyb, anot Rouse o, formuoja ne agento gamtai savavališkai primestas normatyvumas, o normatyviai k nytos intraaktyvios praktin s konfig racijos. Šia samprata remiasi praktik angažuotumu (engagement), susisaistymu (bindingness) ir nat ralia b tinybe grindžiamas Rouse o neonat ralizmas. Merleau-Ponty id ja, kad esame atviri pasauliui savo k niškumo d ka, ir pasaulis mums yra ne teisingai ar klaidingai aprašytinas reginys, bet situacija, kuri galime tyrin ti ir kuri atsiliepti, Rouse ui taip pat tampa impulsu atitinkamai nat ralizuoti situatyvi dinamin mokslo praktik teorij. Atitinkamai performuluodamas Dreyfus o ir Haugeland o intencionalumo koncepcijas Rouse as tvirtina, kad intencionalumas tik tuomet yra adekva iai paaiškinamas, kuomet dirbtinai atskirtos biologin ir socialin žmogaus gyvenimo sritys v l sujungiamos, o tai, kas iš ties formuoja normatyvin atsakomyb, atsiskleidžia ne per intencionali pozicij, bet per intencionali -atributin pozicij, kuri apima abipus atpažinim kaip intencional. Tre ioje darbo dalyje eksplikuojamos fenomenologin s hermeneutikos mokslo filosofijos alternatyvos, ir konstatuojama, kad mokslo filosofijos problematikos fenomenologizavimas ir hermeneutizavimas ne itin skiriasi nuo rauziško nat ralizavimo tiek savo užmojais, tiek praktine orientacija, tiek pastangomis epistemologines kategorijas 16

perkelti ontologijos plotm n. Nors hermeneutin filosofija atvirai nedemonstruoja kult rpolitinio angažuotumo ir intencijos tapti mokslinio diskurso savastimi, ji linkusi pripažinti, jog vis d lto kultivuoja atitinkam normatyvistin mokslinio diskurso program, tuo pa iu išpažindama suinteresuotum mokslo raida, tendencijomis ir rezultatais. Paskutiniuose skyriuose, pasitelkiant Ginev o kognityvin egzistencializm ir Mick no mokslo fenomenologij, siekiama pateikti baigiam j Rouse o mokslo praktik filosofijos vertinim, ir suformuluojamas pasi lymas Rouse o praktoteorin diskurs apriboti nat ralizmo bei pragmatizmo filosofin mis perspektyvomis, kurios, nepaisant tam tikro ribotumo, gali pad ti išvengti atitinkam praktik filosofijos tr kum, išryšk jan i polemikoje su hermeneuticizmu ir fenomenologija. Disertacijos tema publikuoti straipsniai: Juozelis E. (Anti)Hermeneutical Philosophy for Science // Studia Philosophica Estonica, 2012, No. 5(2), pp. 95-107. Juozelis E. Hermeneutin s mokslo filosofijos projektas // Logos, 2012, Nr. 70, pp. 180-193. Juozelis E. Postmoderniosios mokslo filosofijos politika: D. Ginev'as prieš J. Rouse' // Logos, 2011, Nr. 67, pp. 177-188. Pranešimai konferencijose: Hermeneutical project for the philosophy of science? tarptautin se mokslo dirbtuv se Practical realism towards a realistic account of science Tartu universitete, 2011 m. birželio 15-17 d. Pofreudistin mokslo filosofijos terapija respublikin je konferencijoje Pofreudistin psichoanaliz : nuo Jungo iki Lacano Kult ros, filosofijos ir meno institute Vilniuje, 2007 m. balandžio 27 d. Heideggeris ir hermeneutin s mokslo filosofijos projektas respublikin je konferencijoje Heideggerio ir Jasperso aktualumas: teorin s interpretacijos Kult ros, filosofijos ir meno institute Vilniuje, 2006 m. gruodžio 16 d. 17

1. Rauziškoji moderniosios mokslo filosofijos delegitimacija 1.1. Kult rin s mokslinio žinojimo studijos kaip J. Rouse o mokslo praktik filosofijos platforma Rouse o kult rini mokslinio žinojimo studij (KMŽS) konceptas apima plat vairi praktik tyrim spektr, per kur mokslinis žinojimas yra išreiškiamas ir palaikomas specifiniuose kult riniuose kontekstuose, konvertuojamas ir išple iamas kitus kontekstus 26. Šiam konceptui eksplikuoti Rouse as skyr keturis programinius straipsnius 27, kuriuos vienija dvi pagrindin s id jos: mokslas iš esm s yra istoriška kult riškai apibr žt praktik formacija, išardanti mokslo praktik vidini ir išorini s lyg perskyr ; atitinkamai, mokslo strukt ra, raida, taka ir tikslai yra neatskiriami nuo politikos, tiek prastesne graikiška politikos kaip bendr susitarim erdv s, tiek politikos kaip tam tikros veiklos krypties ir m stymo strategijos, tiek politikos kaip medžiagini ir socialini technologij terp s, prasme. Kod l kult rin s studijos? Juk tarti, kad mokslas yra kult ros dalis yra pasakyti tiek pat, kiek tvirtinant, kad mokslas yra antropologijos dalis, - bet koks mokslas yra žmogaus k rinys, taigi š t pasako ir apie j pat. Kult ros s vok Rouse as s moningai vartoja d l jos heterogeniškumo : kult ra implikuoja materialinius išteklius, priemones bei s lygas, socialines praktikas ir institucijas, kognityvinius procesus, lingvistines strukt ras, tradicijas ir t.t. KMŽS siekia žengti mokslinio žinojimo sociologijos stipriosios programos 28 keliu atsisakydamos 26 Rouse J. What Are Cultural Studies of Scientific Knowledge? // Configurations, Vol. 1, No. 1, 1993, pp. 57-94, p. 57. 27 What Are Cultural Studies of Scientific Knowledge? // Configurations, Vol. 1, No. 1, 1993, pp. 57-94; Engaging Science through Cultural Studies // PSA: Proceedings of the Biennial Meeting of the Philosophy of Science Association, Volume Two: Symposia and Invited Papers, 1994, pp. 396-401; Understanding Scientific Practices: Cultural Studies of Science as a Philosophical Program, 1999, https://wesfiles.wesleyan.edu/home/jrouse/understanding%20scientific%20practices%20(ssr).pdf; Cultural Studies of Science, 2001, https://wesfiles.wesleyan.edu/home/jrouse/cultural%20studies%20of%20science.pdf 28 Pagrindin s jos nuostatos yra šios : 1) socialinio nat ralizmo poži riu moksliniai tyrimai ir j rezultatai yra socialiniai fenomenai ir turi b ti studijuojami bei vertinami empiriškai suformuluot sociologini teorij ; 2) metodologin simetrija paaiškina teisingus ir klaidingus, racionalius ir iracionalius sitikinimus neatsižvelgiant paties tyr jo/mokslininko jiems teikiam epistemin reikšm ; 3) epistemologinio reliatyvizmo, kylan io kartu iš simetrijos reikalavimo ir griežtos Duhem o-quine o tez s versijos, poži riu mokslin s teorijos niekada n ra patvirtinamos rodymais ir yra priimamos ar atmetamos holistiškai: j pagrindimas t ra socialin gyvenimo forma, nuo kurios vienintel s priklauso, kok pasirinkim atliks epistemin bendruomen ; 4) konstruktyvusis antirealizmas faktus, objektus ir nat ralias r šis tai, kas moksliškai pateikiama kaip mokslo objektai - vertina kaip socialini derybini praktik pasekm : kuomet empiristas vieninteliais patikimais moksliniais tvirtinimais laiko steb jimo duomenis, konstruktyvistas tokiais duomenimis laiko socialiai determinuotus faktus; 5) socialinio nat ralizmo interpretacija yra pakankama: pateikus išsam atitinkam mokslini sitikinim ar praktik sociologin aiškinim, jokia kita epistemologin reikšm, apeliuojanti mokslininko samprotavimus ar jo santyk su tyrim objektais, nereikalinga. Rouse J. New Philosophies of Science in North America Twenty Years Later // Journal for General Philosophy of Science, No. 29, 1998, pp. 71 122, p. 94-95. Plg. Papayannakos D. P. Philosophical 18

reikalavim a priori apibr žti moksliniam žinojimui b dingus (ar veikiau b tinus) pažinimo metodus ar kategorijas, tariamai skirian ias j nuo kit kult rini darini : mokslo ir kult ros supriešinimo rezultatas yra vyraujanti mokslo filosofija, kuri vadovaujasi nuostata s kmingo mokslinio darbo turin laikyti neabejotinu, o nuokrypius nuo sigal jusi norm bei sitikinim atitinkamai aiškinti instituciniu, psichologiniu ar pseudokult riniu lygmeniu. Ta iau taip teisinama skirtis tarp vaizduot s, m stymo ir rodym, kurie yra vidiniai mokslinio žinojimo steigimo elementai, ir biografini ir socialini veiksni, kurie idealiu atveju turi b ti pašalinti iš epistemologin s refleksijos 29. KMŽS savo ruožtu tarpsta tarp žinojimo steigimo ir t kult rini praktik, kurias teoretikai vardija išorin mis : mokslinis žinojimas laikytinas kult riniu dariniu, kuris suprastinas išsamiai analizuojant šaltinius, kuriuos jis artikuliuoja, s lygas, kurias jis reaguoja, ir b dus, kuriais tos s lygos yra transformuojamos ir transformuoja pat žinojim ; kita vertus, KMŽS nepretenduoja privilegijuotas alternatyvias aiškinam sias strukt ras (pvz. socialinius veiksnius), ta iau tam, kas šiandien yra pripaž stama kaip mokslinis žinojimas, taip pat nesuteikia epistemin s autonomijos 30. Kult rini mokslo studij program sudaro dvi pagrindin s dalys: 1. legitimacijos projekto mokslo filosofijoje ir sociologijoje kritika; 2. legitimacijos projektui alternatyvi tarpdisciplinini mokslo studij (kitaip kult rini mokslo studij ) filosofinis problematizavimas. Legitimacijos projekt, pasak Rouse o, charakterizuoja sitikinimas, kad moksl epistemin reputacija ir kult rinis autoritetas stokoja visuotinio pagrindimo. Taigi legitimacijos projektas apima tiek moksl autoriteto kritikus, tiek r m jus, ir žymiausios jo versijos siek apibr žti arba mokslo metod racionalum, arba atsitiktin referencin mokslo teorij s km, arba mokslinio žinojimo socialin strukt r, t.y. jam priskirtini moksliniai realistai, empiristai (pradedant Vienos rateliu, baigiant B. Van Fraasen u), postpozityvizmo istoricistai (L. Laudan as, I. Lakatos as, P. Feyerabend as), Edinburgh o, Bath o ir York o programos. 31 Skepticism Not Relativism is the Problem with the Strong Programme in Science Studies and with Educational Constructivism // Science & Education, No. 17, 2008, pp. 573 611; Maynard D. W., Schaeffer N. C. Toward a Sociology of Social Scientific Knowledge: Survey Research and Ethnomethodology's Asymmetric Alternates // Social Studies of Science, Vol. 30, No. 3, 2000, pp. 323-370; Mackay H., Gillespie G. Extending the Social Shaping of Technology Approach: Ideology and Appropriation // Social Studies of Science, Vol. 22, No. 4, 1992, pp. 685-716. 29 Rouse J. What Are Cultural Studies of Scientific Knowledge? // Configurations, Vol. 1, No. 1, 1993, p. 58. 30 Ibid., p. 59-60. D. Ginev as (Against the Politics of Postmodern Philosophy of Science // International Studies in the Philosophy of Science Vol. 19, No. 2, July 2005, pp. 191 208, p. 191), priešingai, tvirtina, kad mokslo kognityvin išskirtinum hermeneutin s filosofijos pagrindu ginanti strategija si lytina kaip alternatyva postmoderniajai mokslo filosofijai, t.y. epistemin mokslinio žinojimo autonomija yra mokslin s veiklos s km s garantas. Ginev o kritika išsamiau pateikiama 3.2 sk. 31 Rouse J. Engaging Science through Cultural Studies // PSA: Proceedings of the Biennial Meeting of the Philosophy of Science Association, Volume Two: Symposia and Invited Papers. (1994), pp. 396-401, p. 396. 19